Kazimieras Motieka
| Kazimieras Motieka | |
|---|---|
| |
| Gimė | 1929 m. lapkričio 12 d. Kaunas |
| Mirė | 2021 m. rugpjūčio 31 d. (91 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse[1] |
| Tėvai | Vladas Motieka ir Vanda Rimkevičiūtė-Motiekienė |
| Sutuoktinis (-ė) | Marija Rožė Motiekienė |
| Vaikai | Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953), Vidas Motieka (g. 1956) |
| Veikla | Advokatas |
| Sritis | Baudžiamoji teisė |
| Organizacijos | „Motieka ir Audzevičius", advokatų profesinė bendrija |
| Pareigos | Vyresnysis partneris |
| Alma mater | Leningrado universitetas |
| Žinomas (-a) už | Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras |
| Žymūs apdovanojimai | |
|
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didysis kryžius; ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didysis kryžius; Lietuvos nepriklausomybės medalis | |
Kazimieras Motieka (1929 m. lapkričio 12 d. Kaune – 2021 m. rugpjūčio 31 d. Vilniuje[2]) – teisininkas, baudžiamųjų bylų advokatas,[3] politinis veikėjas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Akto Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras.
Biografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1936–1937 m. mokėsi Aukštosios Panemunės (Kaunas) 36-ojoje pradinėje mokykloje, 1937–1938 m. – Ukmergės pradinėje mokykloje, 1938–1940 m. – Kauno jėzuitų pradinėje mokykloje, 1940–1941 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1941–1942 m. – Kauno berniukų progimnazijoje, 1942–1945 m. – Krakių (Kėdainių apskr.) progimnazijoje, 1945–1947 m. – Vilniaus 1-ojoje berniukų gimnazijoje, 1948–1949 m. – Vilniaus suaugusiųjų gimnazijoje, 1949–1950 m. ir 1951–1954 m. studijavo Vilniaus universiteto (VU) Teisės fakultete, 1950–1951 m. – Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo, Rusija) valstybiniame universitete.
1954 m. – Vilniaus miesto F. Dzeržinskio rajono prokuratūros tardytojas, 1956–1960 m. – LSSR prokuratūros skyriaus prokuroras, ypač svarbių bylų tardytojas, Tardymo skyriaus viršininkas, 1960–1961 m. – Vilniaus miesto Lenino rajono prokuroras, nuo 1959 m. – Lietuvos advokatūros advokatas.
1988–1990 m. – aktyvus Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio dalyvis. 1988 m. spalio 22–23 d. – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Steigiamojo suvažiavimo delegatas, Sąjūdžio Seimo narys, Sąjūdžio Seimo tarybos narys.
1989–1990 m. buvo vienuoliktojo šaukimo Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys. 1989 m. išrinktas TSRS liaudies deputatu Varėnos nacionalinėje teritorinėje rinkiminėje apygardoje, kaip TSRS Aukščiausiosios Tarybos narys dirbo komisijoje Sovietų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metų nepuolimo sutarties politiniam ir teisiniam įvertinimui atlikti.
1989 m. SSRS liaudies deputatų II suvažiavimo dalyvis; Kremliaus suvažiavimų salėje pirmą kartą per visą 50 metų tarybinės okupacijos laikotarpį oficialiai pareikalavo grąžinti Lietuvos valstybės nepriklausomybę.
1989 m. rugpjūčio 6 d. Gotlando komunikato signataras.
1990 m. vasario 24 d. Raseinių rinkiminėje apygardoje Nr. 84 išrinktas LTSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. balsavo už Lietuvos Nepriklausomos valstybės atkūrimą. Dirbo Laikinojoje komisijoje Konstitucijos projektui parengti, buvo komisijos Rytų Lietuvos problemoms išnagrinėti pirmininko pirmasis pavaduotojas, Valstybinės komisijos TSRS ginkluotųjų pajėgų nusikaltimams, padarytiems 1991 m. sausio 11–13 d. ir toliau tebedaromiems Lietuvoje, pirmininko pavaduotojas, laikinosios tyrimo komisijos Sovietų Sąjungos KGB veiklai Lietuvoje ištirti pirmininko pavaduotojas, į Aukščiausiąją Tarybą išrinktų Sąjūdžio deputatų, rengusių Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo teisinių dokumentų rinkinį, darbo grupės narys. Jokiai frakcijai nepriklausė. Buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas.
1992 m. kandidatavo Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose.
1993 m. įkūrė savo vardo privačią advokatų kontorą, 2003–2021 m. – advokatų profesinės bendrijos „Motieka ir Audzevičius“ vyresnysis partneris, iki 2019 m. buvo bendrijos seniūnas. 1998–2002 m. – Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, nuo 2002 m. – Vilniaus universiteto Tarybos narys, 2003–2014 m. – Vilniaus universiteto Tarybos pirmininkas.
Sportinio šaudymo meistras. Pagal 1988 m. gruodžio 11 d. padarytą pranešimą Lietuvos sportinės visuomenės susirinkime dalyvavo atkuriant Lietuvos Tautinį Olimpinį komitetą. LTOK Garbės teismo narys.
2000 m. vasario 11 d. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro didžiuoju kryžiumi. Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu, 2008 m. gruodžio 10 d. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro didžiuoju kryžiumi.
Žmona Marija Rožė (1931–2021 m.). Vaikai: Saulius Tomas Kondrotas (g. 1953), Vidas Motieka (g. 1956).
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Sostinėje atsisveikinama su signataru Kazimieru Motieka: atvyko ir Valdas Adamkus, lrytas.lt. 2021-09-02. Nuoroda tikrinta 2021-09-02.
- ↑ MELC. Kazimieras Motieka. Visuotinė lietuvių enciklopedija. 2018-08-02. Nuoroda tikrinta 2021-08-31.
- ↑ „Lietuvos advokatūros elitas“ Archyvuota kopija 2008-12-12 iš Wayback Machine projekto. „Veidas“, 2008.09.29 – Nr. 39
| Politinis postas | ||
|---|---|---|
| Prieš tai: Kęstutis Lipeika |
Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas 1998 - 2002 |
Po to: Rimas Andrikis |